- nukunigėti
- nukunigė́ti intr. nutolti nuo kunigų luomo, nuo kunigystės: Mus dažnai perspėdavo, kad kunigas galįs nukunigėti, jei nesisaugos pagundų sp. \ kunigėti; nukunigėti; sukunigėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
nukunigėti
Look at other dictionaries:
nukunigėjimas — sm. (1) → nukunigėti: Ne vienas jų nepatarė mesti kunigystę, bet nesistebėjo mano nukunigėjimu sp. kunigėjimas; nukunigėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
sukunigėti — intr. įgauti kunigo ypatybių: Sukunigėjęs generolas įtraukė į Romą rš. kunigėti; nukunigėti; sukunigėti … Dictionary of the Lithuanian Language
